įkąsti

įką́sti 1. intr., tr. SD379 dantimis įkirsti, įgriebti, sužeisti: Šuo koją įkándo K. Man šuo į blauzdą įkando Als. Kad da neįkando, tai ir tylėk Ds. Norėjo inką́st jį vienas šunis Zt. Sena boba be dantų, neįkanda riešutų Mrj. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Saugokis, kad šuva neįkąstų̃ Kp. | prk.: Jums, be abejo, tatai neįkandamas riešutas (sunkus, nesuprantamas dalykas) rš. Tu neiškenti manęs neįkandus (neįžeidusi) Ašb. ^ Ne taip skauda, kai svetimas šuo įkánda Trgn. Ne tiek įkando, kiek išsigando Vkš, Mrk, Užv, KlvrŽ.

įkąstinaĩ adv.: Šuo eina įkąstinai (taip, kad galėtų įkąsti) Š. Šuva loja ant meitėlio nepiktai, neįkąstinai Krs. | refl. tr., intr.: Aš lūpą sau kažkaip įsikándau Ėr. Aš bevalgydamas į liežuvį įsikandau Als. Kad pyksti, įsikąsk nykštį Škn. ║ pajėgti perkąsti, atkąsti, kramtyti: Mano senio stora skūra, nei vilkas neinkanda Šk. Bėda, kad dantys neįkanda Vlk. Neįkándu plutos Gršl.

2. tr., intr. įgilti: Uodai, kur įkánda, tuo, kur geluonis, ten sopa J. Man net ranka ištino, kap bitis įkando Žž. Kas tau lūpą įkando? Grž. Kaip apsiavęs, tai neinką̃s gyvatė Brsl. Įkąstieji bu[v]o pasveikinti DP454. Piktadilgės kai įkánda, labai peršti Brsl. 3. tr., intr. prk. įskųsti, įduoti, bloga kam padaryti: Įkando mane mano kaimynas Btr. Jam nieko nėr ir įkąst žmogui Ut. Vot tau ir savas įkando, o ką tu jam padarysi! Skdt. Vieną kartą jau man įkando, kitą nesiduosiu Krkn. 4. refl. tr., intr. dantimis ar snapu paimti, įsikabinti: Įsikando kaip šuva kaulą I.Simon. Atbėgo jo šuva namo, įsikando Jonui ažu skverno ir nuvedė Pnd. Iššokusi gyvatė nuog karščio įsikando ing ranką jo GNApD28,3. Lakštingala įsikándus avietėlę nešiojo Ls. Angis įsikando rankos Povilo B. Įsikanda kokią sukerką ir žalė[ja] pusę dienos Vvr. Mažas žinduką žinda, užauga – papirosą inskanda Ds. | prk.: Atneši įsikandęs J.Jabl. Atiduosi inskandus, ne man, ale kitam Dbk. Eina kap šuva, žarną įsikandęs Plv. Įsikando kap šarka šūdą Prl. 5. tr., intr. prk. galėti nupirkti, įpirkti: Nagi tu įkąsk, kad brangu! Žal. Dėl brangumo prekės ne visiems įkandamos rš. Martynaičio kiaulės brangios, su keliais grašeliais kišenėje sunku įkąsti rš. 6. tr. prk. suprasti, įmanyti: Vyrui mažai tėra įkandami grynai moteriški verslai J.Jabl. [Gramatika] esanti neįmanoma, neįkandama J.Jabl.

įkándamai adv.: Neįkandamai (nesuprantamai) keista buvo jo laikysena rš.

7. intr. įkibti (žvejojant): Įkanda ir menkė, bet daugiausia lašišos į kapeles kanda Plng. 8. refl. tr., intr. prk. įsileisti ką kalbėti, sakyti, daryti: Įsikando anas itą žodį Arm. Jūs kai įsikandat kokį žodį, tai ir lojat, kur nereikia Užp. Kaip įsikando tą vieną šneką, tai ir nepaleida iš dantų Kv. Kad ir kažin kaip įsikąstum prašyti, vis tiek nieko negausi Srv. Nesilaikai įsikandęs vienos kurios vieno kalbininko sistemos J.Jabl. Sužiūrėsi durniaus: inskándo kokį žodį ir nepaleidžia iš burnos Mlt. Ji kai įsikando, tai per visą vakarą tą dainą dainavo Lš. Paprūsiniai įsikándę tą ,,jo“ ir jóksi Alk. Kad įsikando tas lietus, jau net nebemalonu Ps. | Vieno nereik niekada įsikąst, verčiau visus iš kaleinos Vdžg. Kam reikia įsikąst į vieną žmogų – kur tik kas, tuoj Jonas ir Jonas kaltas Šl. Vis jūs mano vaiką įsikandę, ką jis jums daro? Ll. 9. tr. valgyti, įstengti valgyti: Tik duokit man – aš ir penktadienį mėsą įkandu Gs. Aš vasarą lašinukų nemėgstu įkąsti Krtn. Tik vandenį gerai įkandu (juok. sukramtau) Žlp. Kai pasens, nė į rūgštų pieną nebįkąs LTR(Klp). Da obuoliai neįkandamì Gs. 10. tr. įdažyti: Tos šaknys teip įkanda rankas, kad negali paskui numazgoti Rm. | refl.: O dabar malonėk laikyt par naktį kvarbo[je] medžiagą, kad geriau įsikąstų, tai nušunta Skr.

◊ pir̃štą įsiką́sti gailėtis ko nepadarius: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės I.Simon.

\ kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; prakąsti; prikąsti; sukąsti; užkąsti